- kvėpterėjimas
- kvė́pterėjimas sm. (1), kvė̃pterėjimas (1) → kvėpterėti 1.
◊ paskutìnis kvė́pterėjimas mirtis: Regės prisiartinant paskutinįjį kvėpterėjimą P. Noriu mylėti iki paskutinio kvėpterėjimo mano brš.\ kvėpterėjimas; atsikvėpterėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.